„NYKŠTUKŲ KEPYKLOS“ SIURPRIZAS

„Tingėti – negarbinga, tingėti – negražu“. Šis, dažnas vyresniųjų pamokymas,
daugeliui žinomas jau nuo mažens. Ar visada žodis „tinginys“ reiškia blogybę ir jo
reikėtų vengti? Į šį klausymą, savaip samprotaudami, pamėgino atsakyti ir
„Nykštukų“ grupės vaikai. Vis dėlto, dauguma tarė griežtą „Ne“ tinginystei. Ir kaip
visi nustebo, kai mokytoja Svetlana vaikams pasiūlė susipažinti su tikrų tikriausiais –
„tinginiais“. Ruošiantis „Kaziuko mugei“, kovo 2-osios rytą, į grupę susirinkę vaikai
pamatė užrašą „Nykštukų kepyklą“. Ta proga mažieji greitai pasipuošė kepėjų
kepurėmis, susijuosė prijuostėmis ir nusiplovę rankas pasiruošė darbui. Kad
pradedantiesiems kepėjams nieko nepritrūktų, grupės tėveliai parūpino „tinginiui“
reikiamų produktų. Vaikai labai dėmesingai aptarė gaminamo skanėsto receptą,
pasvėrę visus ingredientus, sudarė „gamybos planą“. Netrukus kepėjai jau trupino
sausainius, kuriuos mitriai išdalino mokytojos padėjėjos Jolita ir Židronė. Smagiai
klegėdami ir paslapčia kąsniaudami kepėjai į puodą bėrė sausainių trupinius, juos
pagardinę kondensuotu pienu ir tirpintu sviestu. Su dideliu pasimėgavimu vaikai
maišė „tinginio masę“, savo rankutėmis lipdė, minkė, spaudė ir apglostė kiekvieną
„tinginuką“, kol tinkamos formos kepaliukai buvo pašauti į šaldytuvą. Vaikai labai
nekantravo, bet teko šiek tiek lukterti savo šedevro. Nykštukai po pietų miegelio
grupėje pamatę savo kepinius buvo sužavėti. Su didele meile ir bendrom jėgom
pagaminti „tinginiai“ buvo puikūs! Dabar vaikai suprato, norint turėti „tinginį“ reikia
gerokai padirbėti. Ir nieko blogo tame nėra, kad po rimto darbelio norisi
atsipalaiduoti, ir lengvai tinginiaujant pasimėgauti skaniu „Nykštuku tinginiu“.
Kadangi „tinginiai“ buvo tokie gardūs, tai vaikai nutarė jais pavaišinti ir savo
namiškius, nes dalinantis dar skaniau!

Mokytoja Svetlana Kiškienė