Poezijos šventė „Širdies vedami“

„Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Viskas, kas žmogiška“, o pas mus visa tai susideda į vieną iš svarbiausių ir laukiamiausių metų švenčių, mūsų tradiciją, mūsų didelę atsakomybę – Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų poezijos šventę „Širdies vedami“.

„Širdies vedami“ kelias Šiaulių lopšelyje-darželyje „Rugiagėlė“ yra ilgas. Jis jau vingiuoja ir veda mus 11 metų nuo 2008-ųjų, kai pirmąjį kartą nedrąsiai atvėrėme duris Šiaulių miesto pedagogams, kurie viduje yra kupini meilės kalbai ir eiliuotam žodžiui.

Šiemetinė šventė skirta kovo 21-ąją minimai Pasaulinei poezijos dienai. Dalyvių buvo prašyta pasidalinti mėgstamiausiais, didžiausią vertę ar įtaką jiems turinčiais literatūros kūriniais. Nesuvaržytas tematikos, šventės repertuaras buvo itin margas: nuo K. Donelaičio „Pavasario linksmybių“ ir J. Marcinkevičiaus „Dainuoju Lietuvai“ iki  Dž. Bakačo „Dekamerono“ ir V. Šekspyro „Meilės himno“. Ypatinga buvo klausytis dviejų skaitovių – Vilijos Mickienės ir Rimutės Velžienės – kurios iš visos širdies šventės dalyviams dovanojo pačių rašytas eiles.

Šie metai buvo ne pirmieji, kai svečiai vieni kitiems dovanojo ne tik skambių žodžių, bet ir muzikos garsų. Kiekvienas įstaigos kampelis prisipildė mūsų ugdytinių ir pedagogų dainomis bei Šiaulių Dainų muzikos mokyklos akordeonistų kvinteto garsais, tad dėkojame akordeonistams ir jų mokytojui Linui Onaičiui už muzikos garsus, jaudinančius iki sielos gelmių.

„Širdies vedami“ yra tuo graži, kad čia visi laukiami ir visi lygūs, visų vienodai klausoma ir visų skaitomi žodžiai išgirstami. Nuo klasikų iki dabartinių, gal dar net negirdėtų, rašytojų, nuo juoko iki ašarų, nuo poezijos iki prozos, kuri virpina širdį ne mažiau už eiliuotus posmus… Čia svarbiausia tai, kad mūsų draugai ir partneriai atsiliepia į kvietimą ir ateina nešini gražiausiu žodžiu. Ateina nesididžiuodami ir nesipuikuodami, bet gerumu degančiomis akimis, visi kaip vienas – Širdies vedami.

Už skaitovus, už bendradarbiavimą, už norą draugauti ir dalintis, už laiką, praleistą kartu, vienas kitam dovanojant tai, kas mus vienija ir buria – kalbą ir žodį – dėkojame Šiaulių lopšeliams‑darželiams: „Ąžuoliukas“, „Auksinis raktelis“, „Dainelė“, „Trys nykštukai“, „Varpelis“ „Voveraitė“, „Žiburėlis“, „Žiogelis“, „Žirniukas“, Šiaulių logopediniam lopšeliui-darželiui, ir Šiaulių raj. Gruzdžių lopšeliui-darželiui „Puriena“.